Šiuo metu veikia 4 nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinklai. Čia pateikiamas nemokamų kanalų sąrašas bei tv dažniai jiems žiūrėti.

Šiuo metu veikiančios vietinės ir regioninės skaitmeninės antžeminės televizijos stotys:

Prie senesnio modelio (analoginei tv skirto) televizoriaus jungiant DVB-T antžeminės skaitmeninės televizijos priedėlį kuris geba pagauti, atkoduoti ir konvertuoti skaitmeninės TV signalą į analoginį kurį supranta net ir senas televizorius.

Prie naujesnio modelio televizoriaus su integruotu DVB-T imtuvu (Palaikančio MPEG-4 standartą) jungiant skaitmeninei antžeminei televizijai tinkamą kambarinę arba lauko anteną.

Skaitmeninės televizijos žiūrėjimas be televizoriaus

Kalbėdami apie televiziją mes tipiškai galvojame apie televizorių namuose ir statiškai sumontuotą, gana griozdišką įrangą. Anteną ant namo stogo pajungtą ilgu laidu ar palydovinės TV lėktšę ant namo sienos prie kurios žinoma neatsijama dalimi tampa video grotuvo dydžio dekoderis.

Tačiau DVB-T televizija yra kur kas portabilesnė, taip yra dėl to, kad pažangios technologijos leido sukurti į delną telpančius imtuvus. Todėl be jau minėtų dėžučių statomų prie televizoriaus yra gaminama visa eilė įvairių TV imtuvų. Nuo planšetę primenančių nešiojamų bei vidines baterijas turinčių TV imtuvų iki automobiliuose montuojamų TV ekranų bei USB atmintinės dydžio DVB-T adapterių kompiuteriams.

DVB-T atsiradimas Lietuvoje

Nors DVB-T standartas pradėtas kurti gerokai anksčiau, realaus pritaikymo stadiją pasiekė tik 1998 metais kuomet pirmą kartą buvo pradėtas taikyti Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje praėjo dar nemažai laiko, kol buvo imta kalbėti apie analoginės televizijos pakeitimą skaitmenine. Ir tai tikrai nieko nestębina juk ši jauna laisva šalis turėjo daug rimtesnių rūpesčių, ir kai didžioji dalis pasaulio televizorių jau 1960-1970 tapo spalvotais, pas mus naudojama sovietinio paveldo technika leido kurti maždaug tokias TV laidas 1994 metais:

Analoginė televizija 1994 metais

O komercinės televizijos dar tik pradėjo kurtis, ir žinoma turėjo taikytis ne tik prie kuklių biudžetų, bet ir prie žiurovo kurio televizijos imtuvai, antenos ir kita įranga dažnai buvo labai kukli.

Analoginė televizija 1998 metais

Tačiau metams bėgant televizijos įsitvirtino, o vartotojai užsidirbo pinigų, susipirko didesnius ir geresnius televizorius. Turtingesni pasistatė palydovinės televizijos imtuvus ir pradėjo žiūrėti skaitmeninę palydovinę televiziją (DVB-C). Tiesa, ši televizija apsiribojo užsienio kanalais – Anglų, Vokiečių, Lenkų, Rusų, Prancūzų kalbomis.

Pamažu lietuviai išmoko naudotis kompiuteriu, prisijungė internetą, pradėjo žiūrėti skaitmeninį užsienio turinį parsisiųsta iš interneto, o televizoriaus rodoma vaizdo kokybė tapo santykinai prastesnė. Kitaip sakant, atsirado poreikis televizijos modernizacijai.

Tiesa, patys vartotojai nebuvo labai nusiteikę modernizuotis, pagrinde dėl šių priežasčių:

1. Analoginės televizijos keitimas į skaitmeninę beveik visiems vartotojams reiškė naujos papildomos įrangos pirkimą arba senų televizorių keitimą naujais.
2. Piratinės* antenos nustojo veikti su analoginės TV išjungimu. Tai buvo didelė problema ir apimė nemažai vartotojų.
3. Pagal seną modelį prie vienos antenos galima jungti “neribotą” skaičių televizorių kai nauja schema leidžia turėti tik vieną.
4. Žmonės iš esmės yra linkę priešintis pokyčiams.

Tačiau analoginės televizijos išjungimas buvo numatytas visoje europoje kur tobulėjančios technologijos vertė rinktis šiuolaikiškesnius sprendimus nepaisant kai kurių trūkumų ir laikinų nepatogumų. Dar 2006 metais Lietuva dalyvavo ženevos susitarime, o 2011 m. Buvo priimtas, ir ryšių reguliavimo tarnybos išplatintas šis nutarimas:

Todėl norint išpildyti 2006 metų susitarimo sąlygas, pagal kurias Lietuva gavo galimybę naudoti 9 nacionalinius antžeminės skaitmeninės televizijos tinklus ir keleta atskirų TV stočių buvo pradėti kurti ir nuo 2006 metų vidurio jau veikė 4 DVB-T televizijos tinklai.

DVB-T Tinklai lietuvoje (žemėlapis)

Viena iš sąlygų analoginės televizijos išjungimui buvo pasiekti 90 procentų namų ūkių aprėpties. (Skaičiuojami namų ūkiai prieš tai turėję galimybę toje zonoje priimti analoginės TV translacijas). Realiai, su RRT pagalba buvo sudarytos sąlygos 98 proc. aprėpčiai. Šių sąlygų išpildymą prižiūrėjo, ir matavimus atliko ryšių reguliavimo tarnyba kuri ne tik rinko duomenis, bet ir atliko signalo matavimus įvairiose vietose lietuvos mastu, o vėliau pristatė surinktą medžiagą ir vertino surinktų duomenų atitikimą numatytam planui.

Laikui bėgant vis daugiau žmonių sužinojo apie šiuos naujus televizijos tinklus ir ėmė juos naudoti. Štai dar 2008 metais išmanūs studentai internetu prisipirkę USB DVB-T adapterių jungė juos prie savo kompiuterių ir džiaugėsi nauja vaizdo kokybe kurios negalėjai lyginti su analogine TV. Tiesa, prie šių kinietiškų adapterių komplektuojamos, vos sprindžio dydžio antenėles ne visada duodavo norimą rezultatą. O su skaitmenine televizija taip jau yra – jei signalas silpnas, tuomet vaizdo iš vis nėra. Todėl ne retai gamyklines antenėles buvo keičiamos štai tokiomis logoperiodinėmis UHF antenomis:

UHF kryptinė logoperiodinė TV antena

Na, o artėjant 2012 metams prasidėjo bauginantys clickbaitiniai straipsniai apie televizoriaus konvertavimo kainas, nepatogumus, negarantuojamą kokybę ir kitus siaubus siejamus su šiuo pasikeitimu. Tačiau nepatogumai buvo iš ties minimalūs, o net ir aršiausiai besiprešinantys pasikeitimams ir nenorintys mokytis privalėjo vienaip ar kitaip prisitaikyti.

Greitai neliko jokių abejonių, kad naujos kartos televizija nepalyginamai pranašesnė, vaizdas raiškesnis, spalvos geresnės ir nepriklausomai nuo antenos atstumo ar kokybės, ekrane nėra sniego. Tiesa, dar kuris laikas transliuojamas vaizdas buvo pastebimai ištemptas horizontaliai, taip buvo dėl plačiaekraniam HDTV televizoriui netinkamo transliuojamo vaizdo kraštinių santykio kuris vėliau buvo pakeistas iš senam standartui taikyto 4:3 į naująjį 16:9 kurį matome ir dabar.

Techninė DVB-T televizjos dalis

DVB-T standartas leidžia perduoti signalą kuris yra glaudinamas H.264/MPEG-4 AVC (arba moksliškai sakant H.264 arba MPEG-4 Part10 arba AVC), būdamas giminingu MPEG grupės ir kitiems panašiems standartams, turi savyje daug naudingų dalykų. Vienas pagrindinių pasiekimų – AVC (angl. Advanced Video Codec – pažangus video suspaudimas), kurio pagalba į 8 MHz ruožą galima sutalpinti iki 10 TV programų su stereo garsu.

Tai reiškia, kad pasirinktas labai šiuolaikiškas kodavimo metodas ir naudojamas naujausias iš prieinamų komerciniam naudojimui.

Skaitmeninės televizijos kodavimas

Lietuvoje naudojamas H.264 kodavimo standartas yra pirmasis, pripažintas ISO/IEC ir ITU-T (angl. International Organization for Standardization – Tarptautinė standartizacijos organizacija/ International Electrotechnical Commission – Tarptautinė elektrotechnikos komisija ir angl. International Telecommunication Union – Telecommunication Tarptautinė telekomunikacijų unija – Telekomunikacijos). Šis standartas vis plačiau naudojamas video kompresijai ir perdavimui.

Tobulėjantys kodavimo standartai leidžia ne tik suglaudinti didesnį duomenų kiekį ir padidinti kanalo pralaidumą, sutalpinti jame daugiau programų, bet ir padeda išsaugoti perduodamo vaizdo kokybę. Šiame paveikslėlyje pavyko užfiksuoti kaip kinta regimo vaizdo kokybė taikant skirtingus antžeminės skaitmeninės televizijos kodavimo standartus.

Lietuvoje naudojamo H.264 Standarto pranašumas prieš senesnės kartos standartus

Be to, naudojant pažangesnį glaudinimą galima pasiekti ir geresnių rezultatų perduodamų duomenų srauto atžvilgiu. Štai šiame grafike matote, kaip H.264 Standarto video medžiaga (testui naudota 90 trukmės DVD kokybės transliacija) sumažina perduodamų duomenų kiekį:

Skaitmeninės TV glaudinimo standartų palyginimo grafikas. (Mažiau yra geriau)

Žemiau atsakome į dažniausiai mums užduodamus klausimus