2008.05.31Paroda ANGA CABLE 2008 – ateitis priklauso „Keturgubam rinkiniui“ (quad play) (16)

Šiais metais Vokietijos Kelno mieste vykusi kabelinės, internetinės ir palydovinės TV įrangos paroda ANGA CABLE 2008 pritraukė 12 000 lankytojų. Stenduose produkciją demonstravo 369 įmonės. Paroda skirta Vokietijos rinkai (šioje šalyje skaitmeninė antžeminė TV vystoma MPEG-2 vaizdo glaudinimo metodu), tad kai kurios dalyvavusios firmos maloniai nustebino, tačiau kai kurios nuvylė.

Atsižvelgiant į Lietuvos rinkos specifiką ir vartotojų poreikius, parodoje vyravo trys pagrindinės kryptys - „dvigubi“ TV priedėliai, akcentavimas „keturgubam“ rinkiniui ir Rusijos palydovinių platformų (kurios mėgstamos ir Lietuvoje) kainų ūgtelėjimas. Žinoma, specialistai kreipė dėmesį į kitus dalykus – TV stotis ir pan, bet šiame straipsnyje bus akcentuojamos naujovės, skirtos TV žiūrovui, o ne TV (re)transliuotojui.

Pirmiausia, didžioji dalis įmonių, kuriančių TV priedėlius, vis daugiau dėmesio skiria galimybei priimti bent dviejų rūšių skaitmeninei televizijai. Parodoje buvo daug TV priedėlių, tinkamų palydovinei skaitmeninei TV (DVB-S ir DVB-S2) bei antžeminei skaitmeninei TV (DVB-T), glaudintai MPEG-4, žiūrėti. Tiesa, vis dar gana daug įmonių turėjo „prototipus“ (nepilnai išdirbtus modelius), tačiau, panašu, kad artimiausiu metu rinkoje bus tikrai nebloga pasiūla.

Didelis dėmesys bus skiriamas ir kombinuotiems internetinės televizijos bei antžeminės skaitmeninės TV priedėliams gaminti. Analogiška situacija ir su kabelinei televizijai skirtais priedėliais. Tad, išvažiavę į kaimą ar į sodą, be televizijos neliksime – namuose turimu TV priedėliu, ko gero, bus galima žiūrėti ir skaitmeninę antžeminę TV.

Taipogi buvo pristatyti ir vien tik skaitmeninei antžeminei TV tinkami TV priedėliai. Iki metų pabaigos tikrai turėsime kokybiškus KAON TV priedėlius, deja, didokus. Populiariųjų Lietuvoje Technisat TV priedėlių gamintojai teigė, kad pradės masinę MPEG-4 vaizdo glaudinimo kodeku pagrįstų TV priedėlių gamybą tik metų eigoje. Hyundai Electronics irgi stipriai dirba, tačiau turėjo tik prototipus.

Manau, aktualiausia TV žiūrovui – imtuvų kaina. Tikėtina, kad jau metų eigoje mažmeninė kaina nukris iki 100 EUR. Tai - perpus mažiau, nei yra šiuo metu.

Antra, konferencijoje buvo kabėta apie dar vieną įdomų dalyką - „keturgubas rinkinys“. Šiuo metu jau ir Lietuvoje siūlomas „trigubas rinkinys“ - laidinė balso telefonija, internetas ir televizija ateina iki naudotojo vienu kabeliu. Šis puikus rinkinys taikosi po savo sparnu priglausti ir ketvirtąjį – mobiliąją telefoniją. Tikėtina, kad kelerių metų laikotarpyje tapsime naujo konvergencinio proceso liudininkais.

Greičiausiai mobiliojo ryšio bendrovės bus tik perduodamo srauto tarpininkais, o mokėsime fiksuotus abonentinius mokesčius. Tokiu principu, kaip mokame už internetą ar už tokias paslaugas kaip „Skype“ ar „Spykas“.

Ir paskutinis pastebėtas dalykas – rusiškų palydovinių platformų įkainių kilimas. Tai turėtų džiuginti vienintelę oficialią lietuvišką platformą Viasat ir kitus TV retransliuotojus. Parodoje buvo pristatyta naujoji rusiška palydovinė platforma „Russian TV Time“. Šį paketą bus galima priimti iš 45E (palydovo Intelsat 12) ir šis kainuos 11.90 EUR per mėnesį. Kol kas pakete – 15 TV programų, tačiau ateityje turėtų skaičius padidėti iki 30-ies. Įdomu tai, kad šį paketą galima ofcialiai žiūrėti visoje Europoje, mokant abonentinį mokestį. Tačiau pagrindinis akcentas, kad kaina yra santykinai aukšta.

Iš paskos šiam paketui kita palydovinė rusiška TV platforma Tricolor irgi paskelbė apie kainų pakėlimą. Porą metų už simbolinį pradinį mokestį (reikėjo mokėti tik už įsigyjamą įrangą) rodžiusi 40 rusiškų TV programų, baziniame „santykinai nemokamame“ TV rinkinyje paliks tik 11 TV programų. Kitos TV programos suskaidomos į penketą rinkinių, kurie kainuos apie 50 Lt per metus už vieną.

Taigi, reziumuojant, įranga pigs, TV programų žiūrėjimas („turinys“) brangs, o už keturių tipų paslaugas (laidinę balso telefoniją, mobiliąją balso telefoniją, internetą ir televiziją) mokėsime vienam tiekėjui.

« straipsnių archyvas užsisakyti straipsnius e-paštu komentuoti